Kodėl sveika vaikščioti?
MILIJONAI žmonių, atrodo, mano, kad
jei negali lankyti sveikatos klubo ir ilgas valandas ten prakaituoti,
apie gerą savijautą pamiršk. Tačiau tai netiesa. Dr. Raselas Peitas iš
Pietų Karolinos universiteto sako: „Turime oficialiai pripažinti, jog iš
lėto pasivaikščioti po kvartalą pavalgius pietus — labai sveika.“
Bet ar išties vaikščiojimas toks naudingas? Ar tikrai pagerina sveikatą?
Ėjimas — puikus vaistas
Graikų gydytojas Hipokratas
vaikščiojimą laikė „geriausiu žmogaus vaistu“. Net yra toks posakis:
„Turiu du gydytojus — savo kairę ir dešinę kojas.“ Kiek tame tiesos?
Kai kurių tyrimų duomenimis,
reguliariai vaikštantys žmonės serga rečiau nei mažai judantys. Jiems
mažesnė tikimybė susirgti širdies liga ar patirti insultą. Kadangi
pagerėja insulino pasisavinimas, negresia diabetas. Kaulai nepraranda
tvirtumo, todėl nesivysto osteoporozė. Vaikščiojimas stiprina, miklina,
ugdo ištvermę, padeda numesti svorio ir jo nepriaugti. Be to, pagerina
miegą, mąstymą ir net padeda kovoti su depresija.
Prieš kelerius metus Pietų
Kalifornijos universiteto tyrinėtojai nustatė, jog po 15 minučių
pasivaikščiojimo susirūpinimas ir įtampa atlėgsta geriau nei išgėrus
silpnų raminamųjų vaistų! Ėjimas, kaip ir bet kokia kita fizinė veikla,
skatina smegenis išskirti endorfinų — cheminių junginių, kurie,
sukurdami ramybės bei laimės pojūtį, palengvina skausmą bei
atpalaiduoja.
Kaip informuojama Kanados laikraštyje The Medical Post, naudingas net lėtas pasivaikščiojimas. Žurnale The New England Journal of Medicine aprašyto tyrimo duomenimis, kasdien nueidami vos 800 metrų prailginame gyvenimą. Naujausi tyrimai atskleidė,
jog pasimankštinti triskart per dieną po 10 minučių bemaž taip pat
naudinga kaip ir sportuoti be perstojo 30 minučių. Tad gal panorėsi
mašiną pastatyti tolėliau nuo kelionės tikslo ir paėjėti likusią kelio
dalį. Arba galėtum ištaikyti kitą progą trumpai pasivaikščioti.
Dar daugiau duoda greitas ėjimas.
Dr. Karlas Kaspersenas iš JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrų
Atlantoje (Džordžijos valstija) pasakė: „Jei užuot ilgą laiką sėdėjęs,
pradėsite sparčiai vaikščioti po pusę valandos kelis kartus per savaitę,
rizika [susirgti] smarkiai sumažės.“ Dar vienas vaikščiojimo privalumas
tas, kad taip judėti gali visokio amžiaus bei sveikatos žmonės.
Nereikia ir specialaus pasirengimo ar atletinio meistriškumo — tik poros
gerų batų.
Smagaus pasivaikščiojimo!
Apsirenk patogiais, nevaržančiais
drabužiais. Iš pradžių šilčiau, paskui galėsi ką nors nusimesti. Apsiauk
lanksčius, lengvus žemakulnius batus minkštais padais bei erdvia
nosele. Jie turi būti kiek didesni, nei paprastai nešioji. Jeigu ketini
vaikščioti ilgiau nei pusvalandį ir pakeliui nebus kur atsigerti,
pasiimk vandens. Iš pradžių penkias minutes skirk apšilimui — eik
palengva. Stenkis nesikūprinti, alkūnes, kelius ir plaštakas kiek
sulenk.
Apšilęs pradėk eiti greitai — pėdą
pirmiausia statydamas ant kulno ir atsispirdamas pirštais. Kaip tik
todėl ir reikia lanksčių batų. Manai, kad bus sunku visa tai prisiminti?
Nesijaudink. Dauguma šitaip vaikšto visada. Pasirinktas tempas neturėtų
trukdyti kalbėtis ir atimti kvapo. Jei vaikščioti pradėjai neseniai,
laiką, atstumą ir tempą didink palaipsniui. Prieš pabaigą žingsnį
sulėtink, kad atvėstum.
Padažnėjęs širdies plakimas ir
kvėpavimas, taip pat negausus prakaitavimas — normalūs įtempto fizinio
darbo požymiai. Galbūt iš pradžių kelias dienas net paskaudės raumenys.
Paisyk savo kūno. Jei manai persistengęs, mažink tempą arba padaryk
pertraukėlę. Tačiau jei spaudžia arba skauda krūtinę, daužosi širdis,
dūsti, svaigsta galva arba pykina, liaukis vaikščioti ir iškart kreipkis
į gydytoją.
Kadangi vaikščiojant kūnui tenka
nedidelė apkrova, ši mankštinimosi rūšis geriau nei bėgimas ar aerobika.
Be to, mažesnė tikimybė sužaloti sąnarius ir raumenis. Pasak fizinio
lavinimo specialistų, vaikščiojimas — geriausias sportas. Tad jei
rūpiniesi sveikata, vaikščiok!
KELI PATARIMAI
● Vaikščiodamas nesikūprink, smakrą laikyk kiek pakeltą, žiūrėdamas 6 metrus į priekį.
● Pasirink normalų tempą. Nemanyk, jog turi eiti taip greitai, kad pritrūkęs kvapo nebepajėgtum kalbėti.
● Neik dideliais žingsniais. Tempą padidinsi paspartindamas ir sutrumpindamas žingsnį.
● Mojuok rankomis pirmyn atgal, alkūnes laikydamas prie kūno. Nemosuok į šalis.
● Nestatyk ant žemės visos pėdos. Pirmiau kulną, paskui padą, atsispirk pirštais.
● Nebūtina vaikščioti su svarmenimis. Jie sutrikdo normalius judesius, galima patempti raiščius ir sausgysles.
